Štai ir mūsų Gabytė, kurią atskirti nuo likusių 3 lėmė likimas, tačiau ji, nepaisant kažkokių nuotraukų, visuomet yra su mumis. bučkis tau, įkvėpimo mūza

Kelionių metas- duobių metas :D

Tai štai...gyveno gyveno traumos ir daug šventė,nusibodo gert tai keliaut užsimanė,bet gaila,kad ne visa 100% sudėtis,o tik nepilnaverčiai 50%. O kur keliaut? echti pechti gi Prancūzijon (tarti aukštaitiškai)! Bet ką jūs manot, ir Prancūzijoj gert prireiks,jau sulaukus tokių metų ir draugų turėdams tokių, dabar niekur nuo tų 40% ar mažiau laipsnių nepasislėpsi.

Taigi jau dabar laukia tie 50 procentėlių didžiosios kelionės, o tie lietuviniai 50% laukia vyno,kurį atveš tos keliauninkės. Taip jau,mano mielieji, pasaulis sukurtas ,geria jaunimas it kokia paškustva (vėlgi aukštaitiškai) ir galo nemato. Bet ką bepadarysi žmogus tik laukt ir tikėtis gali,kad viskas į gerą išeis ir nebus iš tų keturių mergelių nei alkoholikių nei dar kokios negerbiamos visuomenės dalies.

Jei paklausit,kodėl aš apie tą alkoholį užsivedžiau? O taigi,brangieji, alkoholis - viena tų gyvenimo realijų,kurias taip kruopščiai traumos nagrinėja.Ir beje , juk gerai, yra savišvietiškumas (tai toks dalykas kai mokaisi pats iš savęs) ir todėl jūs čia perskaitot (jei išvis yra daugiau skaitančiųjų be traumų) tik išvadas, o pamokas praeina jau dabar galiu drąsiai teigt kiekviena trauma.

Taigi dabar jau reik kai kam lagaminus pakuotis, o kai kam baltas skepetaites lygintis ir susitiksim po kelionės. Po visko ( po saule San Francisko) ,tikėkimės, bus įdomus kelionės įspūdžių ir nuotykių aprašymas bei nuotraukų gausa, o dabar au revoir (iki pasimatymo) ,mielieji, susitiksim vėliau ;)