Die, you FOOLS!

Štai dar vienas bombintojas. Matytas?

Ping Pong!

Neieškok prasmės ten, kur jos nėra.
(Tarkim, čia)

tikišneturėjimokąveiktveikiušįveikaląirteatleidžiamankasnorskamtaitrukdo.

NUSIBOMBINAU.

Šiokia tokia apžvalgėlė

Jei kas dar ir nepamiršot, tai po kelionės žadėjom apžvelgti savo patirtus nuotykius didžiąjam pasauly. Jų ,kaip ir tikėtasi, nebuvo daug ir neįspūdingų.

Visko pasakoti kažkaip ir nesinori,ir nesigali, ir šiaip, gal ir neverta... Bet negalime apleisti savo nesamų skaitytojų, taigi pabandysiu viską apžvelgti trumpai ir nenuobodžiai.

Keliavom mes, jei kas jau pamiršot, į Prancūziją, o važaiavom link jos pro Lenkiją ir Vokietiją.Kelionė buvo linksma, maždaug po 18 valandų autobuse kasdien, bet negalvokit, kad mes kaip kokios nabagėlės kentėjom autobuse, tikrai ne. Kompanija buvo itin linksma, taigi leidom laiką žaisdami įvairius žaidimus etc.: alias,vėliavas,raganą,jokerių šou ir t.t.

Po ilgos kelionės per Lenkiją( kur mus nustebino penkių vilkų gaujalė, ryjanti kažką pamišky) pasiekėm Vokietiją, o tikriau, Drezdeną, jame turėdamos laisvo laiko suspėjom ir " zuikiu " pasivažinėt tramvajais, "nelegaliai" pasinaudot vokietiškojo restorano tuoletu bei ,žinoma, pasilinksminti kažkieno kieme atrastose keistose supynėse.Diena baigėsi kažkur šešiolikos valandų kelione link viešbūčio.

Pagaliau pagaliau atvykom į Paryžių. Tobulas miestas. Pabuvojom Luvre, De Fanse rajone (naujasis Paryžius) ,garsiąjame Eifelio bokšte (kur sutikom daug draugiškų ir nelabai, gatvės suvenyrų pardavėjų). Kitądien turėjom kažkur 16 km ekskursiją po Paryžių. Daug ten visko pamatėm ir sužinojom.

Kaipgi Paryžius be Disneyland'o? neapleidom ir jo. Turėjom visą mielą dienelę linksmybių jame. kaip bebūtų keista sutikom ten tokius metalus iš Amsterdamo, įdomu buvo juos stebėti, rodančius nepadorius gestus asilų iškamšoms. Ši diena nesibaigė taip sklandžiai kaip kitos, bet šposininkai vairuotojai viską pavertė viena gera, juokinga šutka.

Jau kelionės savaitei bejudant į pabaigą turėjom dieną narkomanų (ir šiaip linksmuolių) rojuje Amsterdame. Čia viskas legalizuota! Kokių tik pasiūlymų negavom, kokių tik žmonių nesutikom, kokių tik psichotropinių medžiagų nematėm. Linskma ten, oj linksma buvo,bet gaila,kad tik pora valandų galėjom pasidžiugint, gi link Lietuvos judėt reikėjo.

Paskutinę naktį praleidom neaiškaus Lenkijos miesto viešbuty. Kaip ir reikia atšventėm kelionę, pabendravom su kitais keliauninkais, o ryte jau keliavom namo. Kaip nekeista Vilniuj buvom kažkur po 20 valandų kelionės.Gal dėl keliavomo kiekio ar tiesiog iš niekur mums gimė aukso žodžiai:Atanevič Baranauskevič poemiš ,, Anikščevič pašila '' (Interpretuokit, kiek ir kaip tik išeina). Gaila buvo grįžt namo, tuomet atrodo, kad galėtum keliaut ir keliaut. Bet sugrįžt Lietuvon ir neblogiausia išeitis, tik, kad mus joje pasitiko sniego pusnys ir kažkoks neaiškus padarėlis begęs link Marijampolės.

Išties keliauti buvo gan neįprasta, kasnakt besikeičiantys viešbūčiai, šalys paliko mums neišdildomus prisiminimus.

Ech... o brangiojoj Lietuvėlėj laukė mūsų tokios dvi mergytės (aišku, ne tik mūsų , bet ir lauktuvių), kurios sugeba praskaidrint net ir ūkanočiausią Lietuvos dieną, vakarą ar naktį

Taigi mylim Jus ir ačiū,

kad visad būnat su mumis.

P.S Čia pridėsiu pora foto iš tolimojo užusienio ( į tokias dvi mergaites, besimaišančias nuotraukose, prašom nekreipti dėmesio. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame.)

Štai ir mūsų Gabytė, kurią atskirti nuo likusių 3 lėmė likimas, tačiau ji, nepaisant kažkokių nuotraukų, visuomet yra su mumis. bučkis tau, įkvėpimo mūza

Kelionių metas- duobių metas :D

Tai štai...gyveno gyveno traumos ir daug šventė,nusibodo gert tai keliaut užsimanė,bet gaila,kad ne visa 100% sudėtis,o tik nepilnaverčiai 50%. O kur keliaut? echti pechti gi Prancūzijon (tarti aukštaitiškai)! Bet ką jūs manot, ir Prancūzijoj gert prireiks,jau sulaukus tokių metų ir draugų turėdams tokių, dabar niekur nuo tų 40% ar mažiau laipsnių nepasislėpsi.

Taigi jau dabar laukia tie 50 procentėlių didžiosios kelionės, o tie lietuviniai 50% laukia vyno,kurį atveš tos keliauninkės. Taip jau,mano mielieji, pasaulis sukurtas ,geria jaunimas it kokia paškustva (vėlgi aukštaitiškai) ir galo nemato. Bet ką bepadarysi žmogus tik laukt ir tikėtis gali,kad viskas į gerą išeis ir nebus iš tų keturių mergelių nei alkoholikių nei dar kokios negerbiamos visuomenės dalies.

Jei paklausit,kodėl aš apie tą alkoholį užsivedžiau? O taigi,brangieji, alkoholis - viena tų gyvenimo realijų,kurias taip kruopščiai traumos nagrinėja.Ir beje , juk gerai, yra savišvietiškumas (tai toks dalykas kai mokaisi pats iš savęs) ir todėl jūs čia perskaitot (jei išvis yra daugiau skaitančiųjų be traumų) tik išvadas, o pamokas praeina jau dabar galiu drąsiai teigt kiekviena trauma.

Taigi dabar jau reik kai kam lagaminus pakuotis, o kai kam baltas skepetaites lygintis ir susitiksim po kelionės. Po visko ( po saule San Francisko) ,tikėkimės, bus įdomus kelionės įspūdžių ir nuotykių aprašymas bei nuotraukų gausa, o dabar au revoir (iki pasimatymo) ,mielieji, susitiksim vėliau ;)

Kas per apleidimai?

Ech...Kadangi traumitos jau seniai čia ir besirodė,tai ašai nusprendžiau nuplėšti tą seniai kybojusią tylą ir apšviesti pasaulį apie traumų potyrius,gyvenimus ir išgyvenimus per šį ,itin ilgą nesimatymo laiką.
Kadangi šis blogas (o su umlaiutu,veizėkit) blogas nagrinėja įvairias gyvenimo realijas tai traumoms,kaip neginčyjamoms ir ironiškoms,filosofėms gimė (ir jos išgimdė) daug retorinių klausimų,kurie puikiai papildė jų nusišnekėjimo lobynus.Tarkim,Kas aš?Kas tu?Kada mes suvaikėsim?Kadangi,į kiekvieną šį klausimą traumos net nemąsčiusios puldavo atsakinėti,tai visuomet reikėdavo pridurti,kad šis klausimas-retorinis.Visuomet sedėdamos iki išnaktų skypo labirintuose labai jau kruopščiai nagrinėdavome šiuos klausimus ir ,nenustebkit, buvo visai linksma.Juk ne iš nieko atsirado tokie traumyčių posakiai kaip: JUODAI ,NUSIRENK ,MERGAITE MANO, NUSIRENK , TIK IKI GALO(na gal šos eilės ir ne traumų ,bet visgi)!
Neišsigąskit,traumos ne tik sedėjo skype all the time,bet ir neblogai tūsinos ir gimtadienius Justytės ir Gabytės(apie tai jau buvo minima)paminėjom!Ir gerai paboliovojom ,ir pašėlom ,it tikros vakarėlių liūtės(tik ,kad paskui viena kitai dainavom:neliūdėk,liūte,neliūdek).
Tai štai kaip linksmai ir prasmingai praleidom šį nesimatymo laiką,žinoma, jis neprabėgo be gerbiamojo razio koncų,kurių buvo net du, tai jau šis tas,bet Gabės taip nuvyt ten ir nepavyko.Bet mes žinom,kad dar pavyks.Taigi,atleiskit, jei kažką be ryšio prirašiau,tai tikriausiai mano,kaip debiutantės žymiąjame bloge klaidos.Na tiek jau tos...Myliu jus ,mano saulės, apsirengusias ar ne,bet jūs man vienintelės šviečiat dieną ir naktį kaip elektrėniškiams elektrėnų žiburiai.
O čia dar pridėsiu didžiai gerbiamos ir mylimos Justulės(ateivės) foto,kad Gabė neliūdėtų viena pamačius savo kompromituojančią foto.Taigi neliudėkit ,liūtės, ir dar kart ,Justut, SU GIMTADIENIU!!!



P.S.

Keista ane?aaaaaaaaa....Štai tokia ta Justa!

marcelius

adopt your own virtual pet!