Visko pasakoti kažkaip ir nesinori,ir nesigali, ir šiaip, gal ir neverta... Bet negalime apleisti savo nesamų skaitytojų, taigi pabandysiu viską apžvelgti trumpai ir nenuobodžiai.
Keliavom mes, jei kas jau pamiršot, į Prancūziją, o važaiavom link jos pro Lenkiją ir Vokietiją.Kelionė buvo linksma, maždaug po 18 valandų autobuse kasdien, bet negalvokit, kad mes kaip kokios nabagėlės kentėjom autobuse, tikrai ne. Kompanija buvo itin linksma, taigi leidom laiką žaisdami įvairius žaidimus etc.: alias,vėliavas,raganą,jokerių šou ir t.t.
Po ilgos kelionės per Lenkiją( kur mus nustebino penkių vilkų gaujalė, ryjanti kažką pamišky) pasiekėm Vokietiją, o tikriau, Drezdeną, jame turėdamos laisvo laiko suspėjom ir " zuikiu " pasivažinėt tramvajais, "nelegaliai" pasinaudot vokietiškojo restorano tuoletu bei ,žinoma, pasilinksminti kažkieno kieme atrastose keistose supynėse.Diena baigėsi kažkur šešiolikos valandų kelione link viešbūčio.
Pagaliau pagaliau atvykom į Paryžių. Tobulas miestas. Pabuvojom Luvre, De Fanse rajone (naujasis Paryžius) ,garsiąjame Eifelio bokšte (kur sutikom daug draugiškų ir nelabai, gatvės suvenyrų pardavėjų). Kitądien turėjom kažkur 16 km ekskursiją po Paryžių. Daug ten visko pamatėm ir sužinojom.
Kaipgi Paryžius be Disneyland'o? neapleidom ir jo. Turėjom visą mielą dienelę linksmybių jame. kaip bebūtų keista sutikom ten tokius metalus iš Amsterdamo, įdomu buvo juos stebėti, rodančius nepadorius gestus asilų iškamšoms. Ši diena nesibaigė taip sklandžiai kaip kitos, bet šposininkai vairuotojai viską pavertė viena gera, juokinga šutka.
Jau kelionės savaitei bejudant į pabaigą turėjom dieną narkomanų (ir šiaip linksmuolių) rojuje Amsterdame. Čia viskas legalizuota! Kokių tik pasiūlymų negavom, kokių tik žmonių nesutikom, kokių tik psichotropinių medžiagų nematėm. Linskma ten, oj linksma buvo,bet gaila,kad tik pora valandų galėjom pasidžiugint, gi link Lietuvos judėt reikėjo.
Paskutinę naktį praleidom neaiškaus Lenkijos miesto viešbuty. Kaip ir reikia atšventėm kelionę, pabendravom su kitais keliauninkais, o ryte jau keliavom namo. Kaip nekeista Vilniuj buvom kažkur po 20 valandų kelionės.Gal dėl keliavomo kiekio ar tiesiog iš niekur mums gimė aukso žodžiai:Atanevič Baranauskevič poemiš ,, Anikščevič pašila '' (Interpretuokit, kiek ir kaip tik išeina). Gaila buvo grįžt namo, tuomet atrodo, kad galėtum keliaut ir keliaut. Bet sugrįžt Lietuvon ir neblogiausia išeitis, tik, kad mus joje pasitiko sniego pusnys ir kažkoks neaiškus padarėlis begęs link Marijampolės.
Išties keliauti buvo gan neįprasta, kasnakt besikeičiantys viešbūčiai, šalys paliko mums neišdildomus prisiminimus.
Ech... o brangiojoj Lietuvėlėj laukė mūsų tokios dvi mergytės (aišku, ne tik mūsų , bet ir lauktuvių), kurios sugeba praskaidrint net ir ūkanočiausią Lietuvos dieną, vakarą ar naktį
Taigi mylim Jus ir ačiū,
kad visad būnat su mumis.
P.S Čia pridėsiu pora foto iš tolimojo užusienio ( į tokias dvi mergaites, besimaišančias nuotraukose, prašom nekreipti dėmesio. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą